Šiaurietiškas ėjimas – moderni judėjimo forma

Šiaurietiškas ėjimas – moderni judėjimo forma

Šiaurietiškas ėjimas – tai vienas iš naujausių ir efektyviausių būdų sportuoti ir dailinti formas. Dažniausiai su šiaurietiško ėjimo lazdomis matome pagyvenusius žmones, tačiau ši aktyvi veikla yra skirta visiems. Šiame straipsnyje pristatysime argumentus, įrodančius, kad šiaurietiškas ėjimas yra modernu ir naujoviška.

Šiaurietiškas ėjimas sukurtas slidininkams

Kūno kultūros mokytojas ir slidininkų treneris iš Suomijos Mauri Repo šį sportą sukūrė 1979 metais. Jis buvo skirtas Suomijos slidininkams treniruotis vasarą, kai nėra sniego. Dėl to buvo paimtos slidininkų lazdos ir apvilktos guminiais „batukais“, kad negadintų šaligatvio. Tokiu būdu sportininkai galėjo treniruotis kad ir mieste, ant plento.

Treneris kūrė šį sportą profesionaliems slidininkams, o šioje srityje tikrai modernioms technologijoms skiriama daug dėmesio. Slidininkų įranga yra labai aerodinamiška, todėl akivaizdu, kad šiaurietiškas ėjimas nebuvo kuriamas tiems, kam per 60...

Šiaurietiškas ėjimas sukurtas vadovaujantis naujausiais mokslo atradimais

80-siais praėjusio šimtmečio metais su šiaurietišku ėjimu buvo atlikta nemažai tyrimų. Pirmiausia, buvo stebimas poveikis organizmui ir jo energijos poreikiams. Nustatyta, kad vaikštant su lazdomis žmogaus organizmas sunaudoja 20 proc. daugiau energijos, nors reikalauja mažiau pastangų ir ištvermės.

Buvo tikrinama širdies veikla, o tyrimai parodė, kad šis sportas tinkamas žmonėms, kurių širdis negali pakelti didelių krūvių. Žmogaus kūnas vaikščiodamas su lazdomis degina riebalus iš pilvo srities, todėl šis sportas itin rekomenduojamas damoms, norinčioms padailinti savo kūno formas. Būtent 25-45 metų amžiaus moterys savo figūra rūpinasi daugiausiai, todėl akivaizdu, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas moderniai mąstantiems ir dieta besidomintiems žmonėms.

„Šiaurietiškas ėjimas“ atsirado tik 1997 metais

Kad šis sportas yra visiškai modernus, galima suprasti iš to, kad jis išpopuliarintas tik 1997 metais. Tik tada jis buvo pavadintas „šiaurietišku ėjimu“ su aliuzija į skandinavišką jo kilmę. Iki to laiko jis buvo vadinamas tiesiog vaikščiojimu su lazdomis, krosas su lazdomis ir t.t.

Prie šio vardo populiarinimo daugiausiai prisidėjo... verslas. Taip, Suomijos įmonė Excel, gaminanti lazdas ir kitokius vamzdžius bei profilius, sugalvojo pavadinimą „šiaurietiškas ėjimas“ ir panaudojo jį reklamoje. Jų tikslas buvo parduoti daugiau lazdų.

Kodėl šiaurietišką ėjimą pamėgo pagyvenę žmonės?

Nors visi faktai rodo, kad šiaurietiškas ėjimas yra visiškai modernus sportas ir ėjimo forma, pro akis nepraslysta ir tai, kad šiaurietiškomis lazdomis dažniausiai vaikšto pagyvenę žmonės. Kodėl? Priežastis paprasta – kai nebegali bėgioti, tenka eiti...

Bėgiojimas parke treniruoja kūną, tačiau labai didelis krūvis organizmą nuvargina ir išsekina. Tada jis energijos ima iš ten, iš kur greičiausiai jos galima gauti – raumeninio audinio. Siekiant sulieknėti bėgimas nėra tinkamas užsiėmimas. Be to, vaikštant su lazdomis širdies ritmas yra gana tolygus, jis nevargina organizmo. Štai dėl ko jį pirmiausiai pamėgo pagyvenę žmonės – širdis nespurda, akyse nežaliuoja, bet riebalai aplink pilvą tirpsta, raumenys krūvį gauna.

Kaip veikia tas šiaurietiškas ėjimas?

Stebuklo čia nėra jokio. Viskas grynas mokslas. Šiaurietiškam ėjimui reikalingos specialios lazdos su pirštinėmis. Taip yra todėl, kad ranka turi būti ištiestu, o ne suspaustu delnu. Kad nereiktų nuo žemės rinkti nukritusių lazdų, buvo sugalvota lazdos rankeną prisegti prie specialios atviros pirštinės. Tokiu būdu, lazdos pamesti tiesiog neįmanoma.

Kitas esminis momentas – minimalus postūmis. Vaikštant su šiaurietiško ėjimo lazdomis, nereikia stipriai gniaužti kumščio ir stumtis lyg liptumėte į aukščiausią kalną. Tačiau lazda verčia aukščiau, nei įprastai pakelti rankas. Toks ėjimas būdingas kareivių rikiuotei, kurios metu kariai žygiuoja rankas keldami vos ne iki krūtinės. Kuo daugiau ranka juda, tuo daugiau raumenų juda ėjimo metu, tuo daugiau energijos jiems reikia. Ši šiaurietiško ėjimo technika yra unikali tuo, kad jai nereikia jėgos ir beveik jokių pastangų. Tiesiog einate, velkate iš paskos (ne kilnojate) lazdas ir viskas.

Šiaurietiškas ėjimas Lietuvoje atsirado tik 2000-siais ir populiarumą įgauna pamažu. Juk tai visiškai naujas reiškinys mūsų visuomenėje.

Komentarai

Įrašų nėra

Palikti atsiliepimą