Saulėtos dienos ir šiltos naktys – vasaros malonumai, kurių laukiame visus metus. Tačiau oro temperatūrai kylant aukščiau įprastų ribų, mūsų organizmas patenka į pavojingą situaciją. Mokslininkų duomenys rodo, kad dėl klimato pokyčių karščio bangų dažnis ir intensyvumas kasmet didėja. Nors daugelis džiaugiasi sugrįžusia vasara, specialistai įspėja – aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra gali tapti rimtu išbandymu mūsų organizmui.
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ilgalaikis karščio poveikis gali sukelti ne tik trumpalaikių sveikatos sutrikimų, bet ir ilgalaikių pasekmių, ypač turintiems lėtinių sveikatos problemų. Temperatūrai pakilus virš 34 laipsnių, ji tampa ekstremali, o viršijus 38 laipsnius – jau kelia tiesioginį pavojų sveikatai. Būtent todėl svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis karštomis dienomis ir kokių apsaugos priemonių imtis, kad vasaros malonumai nevirstų nemaloniais vizitais pas gydytojus.
Kodėl karštis tampa pavojingas organizmui?
Normaliai žmogaus organizmas palaiko pastovią kūno temperatūrą prakaituodamas – tai natūralus apsaugos mechanizmas nuo perkaitimo. Prakaitui garuojant nuo odos paviršiaus, kūnas atiduoda šilumą aplinkai ir atvėsta. Tačiau esant aukštai oro temperatūrai ir dideliam drėgnumui, šis mechanizmas nebeveikia efektyviai.
Ilgalaikis karščio poveikis sukelia papildomą krūvį širdžiai ir kraujagyslėms – jos išsiplečia, padidėja širdies susitraukimų dažnis, o kraujospūdis gali sumažėti. Su prakaitu netenkame ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, ypač natrio, kalio ir magnio, kurie būtini normaliam širdies ir raumenų funkcionavimui. Jų trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nuo raumenų mėšlungio iki širdies ritmo sutrikimų.
Kokie pirmieji karščio poveikio požymiai?
Pirmieji signalai, kad karštis pradėjo neigiamai veikti organizmą, pasireiškia bendru silpnumu ir nuovargiu. Pasak sveikatos specialistų, į šiuos simptomus nereikėtų numoti ranka, nes ignoruojami jie gali peraugti į rimtesnes būkles.
Karščio sukeltas diskomfortas dažnai pasireiškia galvos skausmu ir svaigimu, padidėjusiu dirglumu, dėmesio sutrikimu, troškuliu. Jei tuo metu nepasirūpinsite savimi, gali atsirasti pykinimas, koordinacijos sutrikimas, raumenų skausmai ar net traukuliai. Ypatingai pavojinga būsena yra šilumos smūgis, kuriam būdinga aukšta kūno temperatūra (virš 40°C), paraudusi karšta oda, dažnas stiprus pulsas, sutrikusi orientacija ir galimas sąmonės netekimas.
Kas priklauso rizikos grupei?
Karštis neigiamai veikia visų sveikatą, tačiau kai kurie žmonės yra ypač jautrūs jo poveikiui. Didžiausią riziką patiria kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, kurių termoreguliacijos sistema dar nėra pilnai susiformavusi, bei vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kuriems daugiau nei 75 metai.
Taip pat rizikos grupei priklauso žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, inkstų, endokrininės sistemos), turintys antsvorio, vartojantys tam tikrus vaistus ar dirbantys sunkų fizinį darbą. Nėščios moterys taip pat turėtų būti ypač atsargios, nes karštis gali turėti neigiamos įtakos tiek jų, tiek vaisiaus sveikatai. Svarbu žinoti, kad net ir visiškai sveiki žmonės, užsiimantys aktyvia fizine veikla karštu oru, gali patirti šilumos smūgį.
Kaip apsisaugoti nuo karščio pavojų?
Norint išvengti karščio sukeliamų problemų, reikia imtis keleto paprastų, bet efektyvių priemonių. Viena svarbiausių – tinkama hidratacija. Karštomis dienomis reikėtų gerti pakankamai skysčių, net jei nejaučiate troškulio. Vandens po truputį reikėtų vartoti visą dieną, o ne tik tada, kai pajuntate troškulį, nes tuo metu organizmas jau gali būti praradęs nemažai skysčių.
Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes jis padeda atkurti su prakaitu prarastus mineralus. Specialistai rekomenduoja vengti alkoholinių gėrimų, kavos ir saldžių gazuotų gėrimų, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo ir gali paspartinti dehidrataciją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą – venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, rinkitės lengvą, daug skysčių turintį maistą: vaisius, daržoves, šaltas sriubas.
Kaip tinkamai prisitaikyti prie karščio?
Siekiant sumažinti karščio poveikį, svarbu atitinkamai planuoti dienos veiklas. Karščiausiomis dienos valandomis (nuo 11 iki 17 val.) geriausia būti vėsiose patalpose. Jei turite būti lauke, stenkitės likti pavėsyje, dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, kurie gerai praleidžia prakaitą.
Nesant galimybės būti oro kondicionuojamose patalpose, vėsinkitės vonioje ar duše, naudokite vėduokles, užuolaidas, kurios blokuoja tiesioginę saulės šviesą. Namuose atidarykite langus ir duris nakties metu, kai oras vėsesnis, o dieną laikykite užtrauktas užuolaidas, kad nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Fiziškai aktyvias veiklas geriau atlikti ryte arba vakare, kai temperatūra yra žemesnė.
Kaip padėti kitiems karščio metu?
Rūpintis reikėtų ne tik savimi, bet ir aplinkiniais, ypač tais, kurie priklauso rizikos grupėms. Reguliariai lankykite vyresnio amžiaus šeimos narius, draugus ar kaimynus, kurie gyvena vieni. Pasiteiraukite, ar jie turi galimybę atsivėsinti, ar geria pakankamai skysčių.
Jei pastebėjote karščio poveikio simptomus pas kitą žmogų, nedelsdami padėkite jam persikelti į vėsesnę vietą, duokite atsigerti vandens ir, jei reikia, šlapiu rankšluosčiu atvėsinkite kūną. Svarbu žinoti, kad šilumos smūgio atveju reikia nedelsiant kviesti medicininę pagalbą, nes tai yra pavojinga gyvybei būklė. Taip pat priminkite artimiesiems, vartojantiems vaistus, pasikonsultuoti su gydytojais dėl galimo vaistų poveikio karščio metu.
Ką daryti patyrusiems šilumos smūgį?
Šilumos smūgis – tai rimta būklė, kuri reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Jei pastebėjote aukštą kūno temperatūrą, karštą, paraudusią odą, dažną pulsą, sutrikusi orientaciją ar sąmonės praradimą, nedelsdami kvieskite greitąją medicininę pagalbą.
Iki atvykstant medikams, nukentėjusįjį reikia perkelti į vėsią vietą, nuvilkti nereikalingus drabužius ir vėsinti kūną šaltu vandeniu arba ledo kompresais, ypatingą dėmesį skiriant kaklo, pažastų ir kirkšnių sritims, kur arti odos paviršiaus eina stambios kraujagyslės. Jei nukentėjusysis yra sąmoningas, duokite jam gerti vėsaus (ne šalto) vandens. Svarbu žinoti, kad šilumos smūgio pasekmės gali būti jaučiamos ilgai, todėl po tokio įvykio reikėtų kurį laiką vengti karščio ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Vasaros karštis turi būti ne bauginantis, o malonumą teikiantis reiškinys. Laikantis pagrindinių apsaugos priemonių ir žinant, kaip reaguoti pajutus pirmuosius karščio poveikio simptomus, galima saugiai mėgautis vasaros teikiamais malonumais. Rūpinkimės savimi ir vieni kitais – tai padės išvengti karščio keliamų pavojų ir leis pilnai mėgautis vasaros džiaugsmais.