23 Lenkijos Nacionaliniai parkai

Lenkija – viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur galima sutikti tokią įvairovę kraštovaizdžių ir teritorijų, išsaugotų beveik nepakitusių, o taip pat turtingą gyvūnijos ir augalijos pasaulį.

Nacionaliniai parkai kuriami nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui reprezentuoti.

Lenkijoje yra įkurti net 23 nacionaliniai parkai, kurių bendras plotas sudaro 300 000 ha. Tai sudaro 1 proc. visos šalies teritorijos. Net 8 Lenkijos nacionaliniai parkai ( Babia Guros, Belovežo, Beščadų, Kampino, Karkonošės, Polesės, Slovinskio ir Tatrų) yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Gamtos mylėtojai nacionaliniuose parkuose gali pamatyti unikalius pelkynus, didžiausius ir seniausius miško plotus, iš arti gali pamatyti stumbrus – didžiausius gyvūnus Europoje. Nacionaliniai parkai taip pat traukia ir paukščių mylėtojus: Lenkijoje yra apie 80 proc. paukščių rūšių, sutinkamų Europoje.

23 Lenkijos Nacionaliniai parkai

1. Babia Guros NP yra Mažosios Lenkijos vaivadijoje, šalia Slovakijos sienos, įkurtas 1954 m. Čia saugomi kalnų kraštovaizdžiai. Aukščiausia viršūnė – Babia Gura 1725 m. virš jūros lygio (Aukštuosiuose Beskiduose). NP plotas 34 kv km.
2. Bebros NP (592 kv. km) įkurtas 1993 m, yra Palenkės vaivadijoje. Tai didžiausias NP Lenkijoje. Jame saugoma pelkėta Bebros įduba ir Bebros upė, pelkių kraštovaizdžiai, bebrai.
3. Belovežo NP (105 kv. km). Tai vienas seniausių nacionalinių parkų Europoje. Jis yra įsikūręs Palenkės vaivadijoje. Įkurtas 1932 m. Čia saugoma Belovežo giria, stumbrai ir briedžiai.
4. Beščadų NP įsikūręs Prieškarpatės vaivadijoje ir užima 292 kv. km plotą. Čia saugomi Beščadai, Tarnicos kalnas, bukų miškai, rudieji lokiai, vilkai, lūšys. Įkurtas 1973 m.
5. Didžiosios Lenkijos NP užima 76 kv. km ploto. Parkas įsikūręs Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Čia saugomas Poznanės ežerynas šalia Poznanės, moreninės miškingos ir ežeringos kalvos, Vartos slėnis.
6. Dravsko NP yra Vakarų Pamario, Liubušo ir Didžiosios Lenkijos vaivadijose. Užima 113 kv. km. ploto. Parke saugomas Dravos slėnis, Dravsko ežeras, senovinis Starė Dravsko miestelis. Įkurtas 1990 m.
7. Gorcės NP. Užima 70 kv. km. Yra Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Parke saugomi Gorcės kalnai, kurių aukščiausia viršūnė Turbačas (1310 m. v. j. l), kalnų miškų kraštovaizdžiai ir Rabkos kurortas.
8. Kampino NP yra Mazovijos ir Lodzės vaivadijose, užimantis 385 kv. km. plotą. Parke saugoma Kampino giria, pelkių augalija, briedžių rezervatas.
9. Karkonošės NP 63 kv. km. ploto parkas, esantis Žemutinės Silezijos vivadijoje, kuriame saugoma kalnų augalija, dūlėjimo formos, Karpačo kurortas.
10. Maguros NP yra 194 kv. km ploto parkas įkurtas Prieškarpatės ir Mažosios Lenkijos vaivadijose. Jame saugomi Žemieji Beskidai, kalnų miškai, kuriuose auga ąžuolai, skroblai, guobos ir eglės.
11. Narevo NP – tai 74 kv. km. parkas Palenkės vaivadijoje, kuriame saugomas Narevo slėnis.
12. Oicuvo NP užima 21 kv. km. ploto ir yra Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Parke saugomi karstiniai dariniai – Loketkos urvas, gamtos muziejus bei istoriniai pastatai.
13. Peninų NP yra Mažosios Lenkijos vaivadijoje, užima 23 kv. km ploto. Čia saugomas Dunajeco aukštupys, Peninai su aukščiausia viršūne Trys Karūnos (982m. v. j. l), pilys.
14. Polesės NP – tai 98 kv. km. ploto parkas, esantis Liublino vaivadijoje ir saugantis Polesės pelkes, pelkių kraštovaizdžius, užpelkėjančius ežerus.
15. Roztočės NP yra Liublino vaivadijoje ir saugo kreidos ir mergelių Roztočės aukštumą, bukų ir ąžuolų miškus bei Vepšo slėnį.
16. Slovinskio NP. Parkas Pamario vaivadijoje, užimantis 186 kv. km. ir saugantis smėlio paplūdimius ir ‚,judančias kopas”, Lebsko ir Gardno lagūninius ežerus bei originalius pastatus.
17. Stalo kalnų NP yra Žemutinės Silezijos vaivadijoje ir saugo Stalo kalnus, smiltainės uolas ir labirintus, kalnų koplyčias.
18. Šventojo Kryžiaus NP įsikūręs Šventojo Kryžiaus vaivadijoje ir saugo bažnyčias ir vienuolynus, Eglių girią bei Šventojo Kryžiaus kalnus.
19. Tatrų NP yra Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Saugo tarpukalnių slėnius, Tatrų kalnus su viršūne Rysais, kalnų ežerus, karstinius urvus, kalnų miškus ir juose gyvenančius gyvūnus: ruduosius lokius, gemzes ir švilpikus.

    Tatrai – kalnų grandinė palei Slovakijos ir Lenkijos sieną. Tai aukščiausia ir geriausiai turizmui prieinama Karpatų kalnų dalis. Lenkijos Tatrai skirstomi į Aukštuosius ir Vakarų.

    Aukštuosiuose Tatruose galima pamatyti aukščiausią Lenkijos krioklį – Vielka Siklava (70 m) ir keliasdešimt poledynmečio ežerų, raibuliuojančių smaragdinėmis ir dangaus žydrumo bangomis. Vakarų Tatrai saugesni ir draugiškesni turistams. Čia daugiau erdvės, žalumos ir grotų. Beveik kiekvienoje Tatrų trasoje, jei pasiseks, galima pamatyti į Raudonąją knygą įrašytas laukines ožkas ir švilpikus. Pakeliui smagu pailsėti kalninių pušų paunksmėje ar turistinėse kalnų bazėse.

    Tatrų nacionaliniame parke (TANAP) saugomas kalnų kraštovaizdis:

    • kalnai;
    • kriokliai;
    • upeliai;
    • ežerai;
    • bei augalija ir gyvūnija.

    Tatrai plačiai žinomi kaip žiemos sporto vieta.

    Daugelio nuomone Tatrai – gražiausia vieta Lenkijoje: kalnų viršūnės padengtos visus metus netirpstančiu sniegu, stačios atšlaitės, vaizdingi slėniai, kalnų ežerai ir kriokliai.

    Reikliausių iškylautojų ir slidininkų norus patenkins 250 km ilgio trasos ir įvairaus nuolydžio atkalnės. Vaizdingų peizažų ir originalios liaudiškos kultūros mėgėjams rekomenduojama apsistoti kalnų papėdeje įsikūrusiame Zakopanės miestelyje.

20. Tucholios šilų NP yra Pamario vaivadijoje. Čia saugomi Tucholios šilai – pušynai ir beržynai.
21. Vartos žiočių NP įsikūręs Liubušo vaivadijoje ir saugo pelkėtą Vartos žemupį.
22. Vygrių NP yra Palenkės vaivadijoje ir saugo Vygrių ir kt. ežerus Mozūrijos ežeryne bei Augustavo girią.
23. Volino NP įsikūręs Vakarų Pamario vaivadijoje ir saugo Volino salos vakarinę ir šiaurinę dalį. Išskirtinis yra Tatrų NP.