Sultingi, raudoni pomidorai – kiekvieno daržininko pasididžiavimas ir vasaros stalo puošmena. Tačiau ne visiems pavyksta džiaugtis gausiu šių skanių daržovių derliumi. Dažnai, vos pradėjus džiaugtis gražiai augančiais pomidorų krūmais, pastebime, kad lapai ima geltonuoti, stiebai silpsta, o vaisiai neužmezga. Ši problema dažna tiek patyrusių, tiek pradedančiųjų sodininkų daržuose, tačiau ne visi žino tikrąsias pomidorų džiūvimo priežastis.
Pomidorų auginimas reikalauja ne tik nuoseklaus darbo, bet ir slaptų žinių, kurias patyrusieji sodininkai ne visada dalijasi. Šiandien atskleidžiame septynias paslaptis, kodėl tavo pomidorai džiūsta, ir kaip šią problemą išspręsti. Žinant šiuos niuansus, tavo daržas galės džiuginti sveikais pomidorų krūmais ir gausiu derliumi nuo vasaros pradžios iki pat rudens.
Vandens režimo pažeidimai
Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau jo kiekis turi būti subalansuotas. Nors dauguma galvoja, kad džiūstančių pomidorų priežastis – drėgmės trūkumas, iš tiesų, dažniau pasitaiko priešinga problema. Perlaistytų pomidorų lapai tamsėja, visas augalas tampa minkštas ir silpnas, stiebai ir lapai netenka tvirtumo, galiukai pradeda džiūti, o likusi augalo dalis tampa tamsi ir minkšta.
Kada pomidorai tikrai kenčia nuo drėgmės trūkumo, jų lapai tampa šviesiai rudi arba gelsvi, ploni ir trapūs. Pomidorai mėgsta reguliarų laistymą, bet nemėgsta šlapių "kojų". Optimalus sprendimas – laistyti rečiau, bet gausiau, leidžiant dirvai tarp laistymų šiek tiek pradžiūti. Šiltnamiuose auginamiems pomidorams reikia ypatingos priežiūros – čia perdrėkinta žemė sukuria puikias sąlygas grybinėms ligoms vystytis.
Mineralinių medžiagų disbalansas
Pomidorai – tikri gurmanai, mėgstantys subalansuotą mitybą. Jei augalai džiūsta ir skursta nepaisant tinkamo laistymo, greičiausiai jiems trūksta svarbių mineralinių medžiagų. Šie išrankūs augalai labai jautriai reaguoja į maistinių medžiagų trūkumą, ir kiekvieno elemento stoka pasireiškia skirtingais požymiais.
Kai trūksta azoto, pomidorų lapai gelsta, stiebai plonėja, augalai mažai šakojasi, vaisiai būna smulkūs. Fosforo trūkumą išduoda tamsiai žali lapai su violetiniais atspalviais ant stiebo, o kalio stoka pasireiškia lapų kraštų džiūvimu ir sukimusi žemyn. Ypač svarbus pomidorams kalcis – jo trūkstant, džiūsta viršūniniai ūgliai, šaknys ir jaunų lapų kraštai. Sprendimas paprastas – reguliarus tręšimas kompleksinėmis pomidorams skirtomis trąšomis, kuriose yra visų reikalingų makro ir mikroelementų.
Netinkamos temperatūros sąlygos
Šilumą mylintys pomidorai yra labai jautrūs temperatūros svyravimams. Jei dienos ir nakties temperatūrų skirtumas per didelis, jei šiltnamyje per karšta, o lauke auginamiems pomidorams tenka iškęsti vėsias naktis, augalai patiria stresą, kuris pasireiškia lapų džiūvimu ir vaisių vystymosi sutrikimais.
Pomidorams nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje – dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa, kuri neigiamai veikia pomidorų atsparumą ligoms. Šiltnamyje auginamiems pomidorams optimali temperatūra dieną yra 22-25°C, o naktį – ne žemesnė nei 16-18°C. Lauke auginamiems pomidorams verta parinkti atsparesnes temperatūrų svyravimams veisles ir esant galimybei, apsaugoti juos nuo šaltų nakties vėjų.
Grybinių ligų invazija
Daugelis sodininkų slaptai kovoja su grybinėmis ligomis, kurios kasmet puola pomidorus. Šių ligų paslaptis slypi tame, kad užsikrėtimo metu augalai atrodo sveiki, o ligos požymiai pasireiškia tik po kurio laiko, kai infekcija jau būna stipriai išplitusi.
Pagrindinės pomidorų grybinės ligos – rudoji dėmėtligė (kladosporiozė), fuzariozė, pomidorų maras ir pilkasis puvinys. Šių ligų požymiai – lapų džiūvimas, rudų ar juodų dėmių atsiradimas, stiebų puvimas. Profilaktikai svarbu užtikrinti gerą šiltnamio vėdinimą, vengti drėgmės sankaupų ant augalų, laiku šalinti pažeistus lapus ir vaisius. Esant poreikiui, galima naudoti specialius fungicidus, skirtus kovai su pomidorų ligomis, tačiau labai svarbu juos naudoti profilaktiškai, nes jau pažeistų augalų išgydyti praktiškai neįmanoma.
Viršutinių lapų netinkamas genėjimas
Patyrusieji pomidorų augintojai žino, kad tinkamai prižiūrėti šiuos augalus reiškia ne tik juos laistyti ir tręšti, bet ir laiku formuoti krūmus. Viena didžiausių klaidų – netinkamas viršutinių lapų genėjimas, kuris sutrikdo augalo gyvybines funkcijas ir verčia jį džiūti.
Pomidorų lapai yra pagrindiniai fotosintezės organai, tad kiekvienas sveikas lapas aprūpina augalą energija. Šalinant per daug lapų, sutrikdoma fotosintezė, augalas negauna pakankamai energijos, o tai lemia jo silpnėjimą ir džiūvimą. Apatinių lapų šalinimas yra naudingas, nes pagerėja oro cirkuliacija aplink augalą ir sumažėja grybinių ligų rizika. Tačiau reikia atsiminti, kad kiekvieną vaisių kekę maitina 2-3 žemiau esantys lapai, todėl jų negalima šalinti. Optimalus lapų šalinimas – ne daugiau kaip 3 lapai per savaitę.
Šaknų sistemos pažeidimai
Nematoma, bet labai svarbi pomidorų dalis – jų šaknų sistema. Šaknys aprūpina augalą vandeniu ir maistinėmis medžiagomis, todėl bet koks jų pažeidimas iškart atsiliepia visam augalui. Dažnai pomidorų šaknys nukenčia dėl netinkamo sodinimo, per tankaus auginimo ar žemės tankinimo.
Šaknų pažeidimo požymiai – staigus lapų pakraščių tamsėjimas ir džiūvimas, bendras augalo nykimas. Šaknims taip pat kenkia nematodai – mikroskopiniai dirvos kenkėjai, kurie mėgsta šiltas, smėlingas dirvas. Prevencijai patartina į dirvožemį pridėti organinių medžiagų, vengti sodinti pomidorus kasmet toje pačioje vietoje. Pažeistoms šaknims atgaivinti patartina naudoti šaknų stimuliatorius ir laikinai sumažinti laistymą, kad šaknys galėtų lengviau kvėpuoti.
Oro cirkuliacijos trūkumas
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi paslaptis – tinkamos oro cirkuliacijos užtikrinimas. Daugelis sodininkų, norėdami gauti kuo daugiau pomidorų iš riboto ploto, sodina juos per tankiai. Tai sukuria puikias sąlygas grybinėms ligoms vystytis ir trukdo augalams normaliai augti.
Pomidorams reikia erdvės ne tik šaknims, bet ir antžeminei daliai. Per tankiai pasodinti augalai varžosi dėl saulės šviesos, oro ir maistinių medžiagų. Šiltnamyje pomidorus reikėtų sodinti bent 60 cm atstumu vienas nuo kito, o lauke – dar didesniu. Svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalus – reguliariai vėdinti šiltnamį, retinti lapus, formuoti krūmus. Tai padės išvengti drėgmės sankaupų ant augalų ir sumažins grybinių ligų riziką.
Teisingai supratus pomidorų džiūvimo priežastis ir laiku ėmusis priemonių, galima išgelbėti derlių net ir tuomet, kai pastebimi pirmieji negalavimo požymiai. Svarbiausia – reguliariai stebėti augalus ir mokytis "skaityti" jų siunčiamus signalus, kurie dažnai matomi ant lapų.
Prisiminus šias septynias paslaptis ir pritaikius jas savo darže, pomidorų auginimas taps daug sėkmingesnis. Tavo krūmai augs sveiki ir stiprūs, o vasaros pabaigoje galėsi džiaugtis gausiu, skanių pomidorų derliumi. Gero derliaus!