Kalėdų tradicijos ir įdomūs faktai apie Kalėdas

Tradicijos ir faktai

Kalėdos

Kalėdos – tai bene gražiausia metų šventė. Mylime šią šventę dėl jos suteikiamos magiškos, ypatingos atmosferos, galimybės šiltai praleisti laiką su artimaisiais. Kalėdinė žaliaskarė, giesmės, dovanos, Kūčių vakaras, kalėdaičiai, aromatingas karpis – su šiais elementais asocijuojasi Kalėdos Lietuvoje. Tačiau kitose šalyse šios ypatingos šventės minėjimas atrodo šiek tiek kitaip.

Kaip puošia Kalėdų eglę kitos šalys?

Svarbiausia Kalėdų dekoracija – eglė, įprastai puošta blizgiais rutuliais, lemputėmis, girliandomis ir pan. Tačiau, pavyzdžiui, Afrikoje ir Indijoje šventinės dekoracijos kabinamos ant palmių ir mango medžių, kadangi šiose šalyse labai sunku rasti šviežių spygliuočių. Medeliai čia puošiami lauke. Tačiau dalis žmonių skina mango lapus ir iš jų gamina kalėdines namų dekoracijas. Šis pavyzdys rodo, kokią didelę įtaką tradicijoms daro klimatas. Tačiau nepaisant skirtumų, eglė išlieka tokia pat svarbi ir neatsiejama šventės dalis, todėl žmonės visaip kaip stengiasi turėti bent kažkokį medelį, kad ir be spyglių.

Eglės puošimo tradicija atkeliavo pas mus iš Vokietijos. Kalbant apie tai, kaip vokiečiai puošia savo kalėdines eglutes, vienas faktas gali jus nustebinti. Vokietijoje galioja tradicija puošti žaliaskarę dekoracijomis, kurios primena raugintus produktus! Įsivaizduokite rauginto agurko formos žaisliuką. Ir tai dar ne viskas. Kalėdų rytą vaikai iš tėvų gauna užduotį – tarp visų eglės dekoracijų surasti tas, kurios panašios į agurkus. Beje, ar žinojote, kad tradicija dekoruoti kalėdinę eglę žvakėmis taip pat atsirado Vokietijoje? Tačiau dėl saugumo šiuo metu labiau populiarūs elektriniai jų analogai.

Kaip manote, ar Kalėdos kažkam galėtų asocijuotis su vorais? Nustebsite sužinoję, kad Ukrainoje gyvuoja tradicija, kuri, iš pirmo žvilgsnio, labiau primena Halloween‘ą. Čia dažnai eglės puošiamos vorų ir voratinklių dekoracijomis. Iš kur galėjo atsirasti tokia neįprasta tradicija? Legenda byloja, kad vargšė našlė susidūrė su dilema – pagaminti Kūčių vakarienę sau ir vaikams arba papuošti eglutę. Be abejo, ji nusprendė, kad geriau pagamins vakarienę. Eglutė liko nepapuošta. Tačiau Kalėdų rytą vaikai pažadino mamą su šauksmais. Jie išvydo eglę, papuoštą blizgiais voratinkliais, kurie pavirto auksu ir sidabru. Našlė tapo turtinga, o šios neįprastos dekoracijos tapo turtingumo simboliu. Tai labai įdomu ir tuo pačiu šiurpoka, bet žmonėms tapo įprasta.

Kitose Europos šalyse irgi galime rasti netipinių eglės papuošimų. Suomijoje eglės puošiamos geometrinėmis figūromis, vadinamomis „Himmeli“. Anksčiau jie buvo gaminami iš šiaudų. Buvo tikima, kad tai užtikrins gausų kitų metų derlių. Prancūzijoje gana populiarūs obuolių formos žaisliukai. Taip yra dėl to, kad anksčiau čia galiojo tradicija puošti kalėdines eglutes tikrais vaisiais, kuri buvo nutraukta dėl prasto derliaus. O, štai, Danijoje yra gaminamos popierinės širdys, į kurių vidų dedami įvairūs riešutai ir saldumynai. O kaip manote, kurioje šalyje eglutės puošiamos valstybinių vėliavėlių girliandomis? Tai – Švedija.

10 faktų apie Kalėdas

  1. Žodis "Kalėdos" kilęs iš senovės anglų kalbos žodžio "Cristes maesse", reiškiančio "Kristaus mišios".
  2. Kalėdos yra darbingiausias metų laikas pašto darbuotojams. 2017 m. JAV pašto tarnyba šventiniu laikotarpiu pristatė beveik 3 mlrd. pašto siuntų.

  3. Kalėdų Senelis yra paremtas tikru asmeniu - šventuoju Mikalojumi iš Miros, kuris gimė 270 m. po Kristaus dabartinėje Turkijoje.
  4. 1647 m. Anglijos parlamentas uždraudė švęsti Kalėdas, laikydamas jas "pagoniška nesąmone". Draudimas buvo panaikintas 1660 m., kai Čarlzas II vėl tapo karaliumi.
  5. Tradicija prie židinio kabinti kojines pagrįsta pasakojimu apie šventąjį Mikalojų, kuris, kaip teigiama, neturtingų vaikų kojinėse slapta palikdavo auksinių monetų.
  6. Daina "Jingle Bells" iš pradžių buvo sukurta Padėkos dienai, o ne Kalėdoms. Tik 1857 m. ji pradėta sieti su Kalėdomis.
  7. Pirmą kartą užfiksuota, kad Kalėdos buvo švenčiamos gruodžio 25 d. 336 m. po Kristaus.
  8. Žodis "Kalėdos" kilęs iš senojo anglų kalbos žodžio "Cristes maesse", reiškiančio "Kristaus mišios".
  9. Kalėdų eglutės atsirado Vokietijoje, o į Ameriką XVII a. jas atvežė vokiečių imigrantai.
  10. Tradicija dovanoti dovanas per Kalėdas prasidėjo nuo trijų išminčių, arba stebukladarių, kurie kūdikėliui Jėzui padovanojo aukso, smilkalų ir miros.

Labai įdomi kalėdinės eglės puošimo tradicija vyravo JAV XX a. penktame ir šeštame dešimtmetyje. Amerikiečiai ant lauke esančių medelių kabindavo vainikus, pagamintus iš kukurūzų spragėsių. Jie tikėjo, kad tai puikus būdas dalintis maistu su laukiniais gyvūnais.

Taigi, daugeliui šalių būdingas vietinis ir unikalus kalėdinių eglių puošimo charakteris, nesvarbu, ar medis turi spyglius, ar tai palmė, ar vaisių medis.

Kaip gi Kalėdos be dovanų?

Kalėdinės dovanos

Kitas dalykas, be kurio neįsivaizduojamos Kalėdos yra, be abejo, dovanų gausa. Dovanų nekantriai laukia ir maži, ir dideli. Kai mūsų vaikai džiaugiasi atradę po eglute dovanas nuo Kalėdų Senelio ir jas džiugiai išpakuoja, kitose šalyse vaikai dar tik laukia dovanų arba jau seniai jas yra gavę. Štai, mažiausieji Islandijos gyventojai gauna kalėdines dovanas jau keliolika dienų iki Kalėdų. Islandijoje galioja tradicija, kad visas 13 naktų iki pat gruodžio 25 dienos vaikus aplanko 13 nykštukų, vadinamų „Jolasveinar“. Vaikučiai kiekvieną vakarą palieka ant palangės savo batukus, o rytais randa juose dovanėles. Vaikučiams, kurie blogai elgiasi, nykštukai palieka bulves. Tiesa, bulvėmis gąsdina ir dalis mūsų tėvelių, kurie nori, kad vaikai būtų paklusnūs. O kas ten žino, galbūt Lietuvoje jau teko kažkuriam vaikui gauti bulvių?

Dar anksčiau savo dovanas gauna vaikai iš Belgijos ir Olandijos, kuriuos aplanko „Sinterklaas“. „Sinterklaas“ atplaukia garlaiviu į Olandiją dar lapkričio viduryje. Nuo to laiko vaikučiai kiekvieną vakarą prieš eidami miegoti stato savo batukus ant palangės tam, kad ryte rastų ten smulkias dovanėles. Didžiausią dovaną Olandijos vaikai gauna gruodžio 5 d., o Belgijos – 6 d.

O, štai, Graikijoje vaikučiai gauna dovanas nuo šv. Baziliko Naujųjų Metų išvakarėse. Ispanijoje vaikai laukia dovanų dar ilgiau – iki sausio 6 d (Trijų Karalių šventė). Dieną prieš vaikučiai ruošia vandenį ir saldumynus kupranugariams, ant kurių atvyksta išminčiai su dovanomis. Nepaklusnūs vaikučiai dovanų gauna anglį. Tą pačią dieną kalėdines dovanas gauna mažieji Italijos gyventojai. Naktį iš sausio 5 d. į 6 d. juos aplanko ant šluotos skraidanti ragana Befana. Panašiai, kaip ir Ispanijoje, vaikučiai, kurie neklausė tėvų, tą dieną gaudavo anglį, kuris ilgainiui buvo pakeistas į juodai nudažytus cukraus gabalėlius.

Koks būna Kalėdų stalas svetur?

Kalėdinė vakarienė

Kalėdos mums taip pat asocijuojasi su nuo patiekalų lūžtančiu stalu. Be abejo, kiekviena valstybė turi savitas tradicijas. Štai, įsivaizduokite, Didžiojoje Britanijoje už Kūčias svarbesni kalėdiniai pietūs, kurie vyksta apie 17 val. Tuo metu ant stalo karaliauja įdarytas kalakutas ir tradicinis kalėdinis pudingas.

Slovakijoje, kaip ir Lietuvoje, ant stalo turi būti 12 patiekalų. Tačiau ten dažniausiai karaliauja saldūs patiekalai, svarbiausia, kad būtų daug tešlos ir vaisių! Tradiciniai pikantiški patiekalai – tai grybų sriuba, kopūstų sriuba, bulvių salotos, kalėdaičiai su medumi bei nedideli bulvių ir miltų tešlos kukuliai su aguonomis ir brinzos sūriu.

Įdomu tai, kad Graikijoje svarbiausias Kalėdinio stalo patiekalas yra „Christopsomo“, t. y. Kristaus duona. Didelį bei apvalų duonos kepalą su riešutais puošia įspaudas su religiniu simboliu. O tradiciniai Graikijos šventiniai patiekalai yra įdarytas keptas ėriukas arba kalakutas.

Prie populiariausių Austrijos šventinių kepinių priskiriamas pyragas, pagamintas iš pieno, miltų, druskos, sviesto, medaus, džiovintų vaisių ir riešutų. Pagal Austrijos tradicijas, kas suvalgys tokio kepinio gabaliuką, ateinančiais metais turės tvirtą sveikatą. Ant šventinio stalo čia taip pat rasime keptus migdolus, netgi kaštonus ir karštą vyną. Taip pat per Kūčias šioje šalyje populiarus karpis bei kepta antis. Įdomu ir tai, kad vakarinėje Austrijos dalyje visi Kūčių patiekalai patiekiami šalti.

Įdomūs faktai apie Kalėdas

  • Didžiausia pasaulyje kalėdinė kojinė siekė 36 pėdų (11 m) ilgio ir 20 pėdų (6 m) pločio. Ją 2013 m. pagamino "North Pole Stocking Company" Kolorado valstijoje, JAV.
  • Aukščiausia pasaulyje gyva Kalėdų eglutė buvo 1950 m. nupjauta Daglaso eglė. Ji buvo 67 m. aukščio ir stovėjo Jakimoje, Vašingtono valstijoje, JAV.
  • Didžiausia pasaulyje dirbtinė Kalėdų eglė buvo 1998 m. pastatyta konstrukcija. Ji buvo 110 m. aukščio ir stovėjo Rio de Žaneire, Brazilijoje.
  • Didžiausia pasaulyje natūrali Kalėdų eglutė yra pakrantės raudonmedis, esantis Humbolto apygardoje, Kalifornijoje, JAV. Ji yra 75 m. aukščio ir vadinama "Šventiniu medžiu".
  • Brangiausias pasaulyje kalėdinis papuošalas yra paauksuotas baublys, kurio vertė siekia 1 mln. dolerių. Jį pagamino juvelyras Maiklas Guli. 2009 m. jis buvo eksponuojamas Harrodso universalinėje parduotuvėje Londone, Anglijoje.
  • Didžiausias pasaulyje meduolinis namelis buvo pastatytas 2013 m. Jo ilgis siekė 15 m., plotis - 25 7,6 m., o aukštis - 4 m.. Jis buvo pastatytas Bryane, Teksaso valstijoje, JAV.

Norvegijoje labai populiarus kalėdinis patiekalas vadinamas „Kransekake“. Tai žiedo formos migdolų pyragas, susidedantis iš 18 sluoksnių. Sluoksniai išdėstomi nuosekliai nuo didžiausio iki mažiausio ir sudaro kūgį. Kepinys dažniausiai puošiamas miniatiūrinėmis Norvegijos vėliavėlėmis.

Nepatikėsite, tačiau kai kuriuose Vengrijos regionuose Kūčių vakarą kepamas paršelis. Tada visa vietos bendruomenė susirenka kartu švęsti Kalėdas.

Taigi, kitose šalyse egzistuoja daugybė mums neįprastų, bet kartu labai įdomių kalėdinių tradicijų, iš kurių galima pasisemti įkvėpimo bei atrasti kažką magiško ir savo šeimos kalėdinei šventei.

Gal žinai kokių kitų įdomių faktų apie Kalėdas? Jei taip, pasidalink šiais faktais komentare...


Komentarai

Įrašų nėra

Palikti komentarą